Prieš beveik pusę metų į savo namus parsivežėme Nairą (prieglaudoje buvo Sansa). Jai buvo 3 mėnesiai ir buvome įspėti dėl šuniuko aktyvumo. Kadangi tai ne pirmas kartas, kai auginame šuniuką nuo tokio amžiaus, žinojome, ko tikėtis. Naira iš tiesų labai aktyvi, reikalauja nuolatinio dėmesio ir nori visada būti šalia žmogaus. Tačiau tuo pat metu buvome nustebę, kad dar būdama maža jau tiek daug išmoko ir prisirišo prie mūsų ir savo namų. Dar 4 mėnesių išmoko naujas komandas, suprato pagrindines namų taisykles (žinoma, ne visada ištikimai jų laikosi, bet supranta, kad elgiasi netinkamai), visur seka tik mums iš paskos, mielai sutaria su kitais šunimis, kuo ramiausiai leidžia laiką boksiuke kai važiuoja automobiliu. Jos adaptacijai, socializavimui ir pratinimui skyrėme daug laiko ir kantraus mokymo. Kol kas puikiai tvarkomės vien savo jėgomis
Žinau, kad daug žmonių svajoja apie brangius, veislinius šunis ir tai taip pat puiku – kiekvienas renkamės pagal savo norus ir galimybes. Tačiau jei yra žmonių, kurie dvejoja, baiminasi beglobio šuniuko dėl nežinomybės, noriu paskatinti atvykti į prieglaudą, susipažinti, praleisti kiek laiko kartu ir nebijoti į savo namus įsileisti neveislinio šuniuko. Tikra draugystė neturi nei veislės, nei kainos. Mes negalime atsidžiaugti savo sprendimu ir dėkojame Lesei, kad išgelbėjo visą Nairos šeimą ir šiandien ji gali gyventi su mumis „