Uzį pervadinome į Fuxą Pradžioje buvo labai sunku, bijojo į kiemą įšeiti, o viskas kas juda – buvo lyg siaubas, aišku iki šiol prisibijo neaiškių garsų. Labai mėgdavo pagraužti pagalvių kampus, kilimus, sudraskyti savo žaislus, apgraužti batų raištelius – ačiū Dievui išaugome iš to.

Labiausiai patinka, kad jis už kiemo ribų niekada pirmas neloja, net jei jį puola kiti šunys (jis juos tada apeina) Už tad savo kieme tikras bosas – aplos visus kas praeis pro šalį :’D

Visada mane pasitinka, guli antrame aukšte ant laiptų viršaus, o kai pamato, kad grįžau, nusileidžia į pirmą aukštą ir laukia kol duris atrakinsi, o tada bėga prie terasos durų ir laukia kol į lauką išleisi.

Neseniai pradėjo dviratininkus bei pavienes mašinas vaikyti, kaip koks aviganis. Taip pat išmoko pabėgti iš kiemo – tam, kad gautų skanuką, nes žino, jei grįš namo, gaus kažką skanaus. Šuo yra labai energingas, pradžioje nežinojau, ką daryti su ta jo energija, lankėme dresūros pamokas (gavome medalį ), pradėjome su juo bėgioti ir labai daug vaikščioti, kad abu nusivarytume nuo kojų. Šiaip Fuxas labai protingas ir imlus komandoms. Taip pat, jei negauna dėmesio – jis puikiai moka jo išsireikalauti – pavogia tapkę ar pirštinę ir išbėga į lauką, nes žino, kad pradėsi jį vytis, arba užsimeta ranką sau ant galvos, kad jį paglostytum. Mėgsta voliotis žemėse, bet labai bijo vandens Dar bijo griaustinio, smarkaus lietaus ar vėjo tada bėga slėptis po lovą.

Tai tiek trumpai apie mus Esame draugiški ir labai smalsūs.