Kviečiame susipažinti su mūsų užsienio savanore Diana, atvykusią pagal European Solidary Corps programą: https://europa.eu/youth/solidarity_en ! 😊

1. Papasakok apie save.

Sveiki, esu Diana, man yra 31 metai. Gimiau mažame Slovakijos slėnyje, kur naminis vynas buvo patiekiamas per kiekvienus pietus. Greitai persikrausčiau į Čekiją dėl geresnių mokslo galimybių. Baigusi mokslus savo mylimajame mieste Brne, persikrausčiau į taip vadinamą Sudetų kraštą, į gražią gamtą Krkonošės kalnuose. Po penkerių metų turėjau stabilų darbą, draugus, sveikatą, turtų ir šviesią ateitį. Nusprendžiau – užteks! Norėjau išpildyti savo svajonę gyventi užsienyje. Galime sakyti, pasinaudojau paskutine galimybe prisijungti prie savanorystės programos su Europos solidarumo korpuso bendruomene, nes tai skirta žmonėms nuo 18 iki 30 metų. Geriau pavėlavus negu niekada, argi ne? Tad jeigu aplankysite prieglaudą ir išgirsite sakinį „I am sorry, I don’t speak Lithuanian“, tai Europos solidarumo korpuso bendruomenės savanoris, kaip aš.

2. Kodėl pasirinkai savanoriauti Lesėje ir kodėl Lietuvoje?

Kai svarsčiau apie visas galimybes, mano prioritetas buvo apgalvoti, kokį darbą darysiu, o ne kur. Taip ir atsiradau čia Savanorystė Lesėje turėjo prasidėti birželio pirmąją, tai yra ilgalaikė programa (12 mėnesių), todėl man tobulai tiko. Pirmiausia mane sudomino prieglaudos aprašymas Europos solidarumo korpuso bendruomenės puslapyje. Taip pat mane sužavėjo Lesės internetinė svetainė (svetainės aiškumas, vertybės, praėję renginiai ir jų socialinių tinklų turinys). Nusiuntusi paraišką ir praėjusi nuotolinį interviu, labai džiaugiausi, kad Lesė nusprendė suteikti man šansą.

3. Ar turi įsimintinų įvykių, kol savanoriavai Lesėje?

Tikrai yra daugiau nei vienas. Kai reikėjo atsisveikinti su Justu. Kai Mikas, Perla, Preslis ir Ledi rado namus. Kai pagaliau išravėjau aptvarą arba kai Vesta ir Dinis padėjo man gauti savo dviratį. Čia taip pat patyriau gražiausią baltą žiemą savo gyvenime. Kai buvo tik pusė žmonių pamainoje, kai ponia Marytė, kuriai yra virš 80 metų, ateidavo kiekvieną rytą pavedžioti tris ar keturis šunis. Kai mano draugai iš Čekijos atvyko manęs aplankyti, „juk tai tik dešimties valandų kelionė mašina“. Savanorystė Lesėje man paliko daug įsimintinų įvykių, dėl kurių jaučiuosi turtingesnis žmogus.

4. Ar išmokai kažką naujo čia?

Išmokau, kaip egzistuoti būnant prie šunų, ir pamačiau šiek tiek jų pasaulio. Sužinojau, kokia organizuota yra Lesės prieglauda Mūsų pūkuotieji draugai mane išmokė, kaip būti kantriai ir gyventi čia ir dabar.

5. Kokie yra privalumai ir trūkumai gyvenant Lietuvoje?

Labai pasiilgau naminių vaisių ir daržovių, kurių dažnai gali rasti Slovakijoje. Taip pat pasiilgau kalnų (bet jūs turite jūrą ir gražiąją Kuršių neriją). Man patinka Lietuvos viešasis transportas, dviračių takai, jūsų palaikymas Ukrainai, tradiciniai sodai, kiekis žalumos jūsų sostinėje arba Lietuvos krepšinio istorija 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse (taip, aš turiu marškinėlius).

6. Koks yra tau skaniausias lietuviškas patiekalas?

Lietuvių virtuvė yra gana panaši į slovakų. Tad tikrai galiu pasakyti, kad man patinka įvairiausi koldūnai. Mane nustebino, kad šakotis man priminė mano gimtinę. Keistai išformuotas tortas, kažkas panašaus į mūsų Skalický trdelník – taip pagalvojau. Pasirodo, jie abu yra toje pačioje europietiškų pyragų kategorijoje.

Originalus tekstas:

1. Tell us a bit about yourself.

Hi. I am Diana and I am 31 years old. Born in small slovak valey, where homemade wine was on the table with every lunch, I soon moved to Czechia for a better education. After finishing my studies in my beloved city of Brno, I moved again to so-called Sudetenland, into a beautifull nature in Czech Krkonoše mountains. After five years of having a stable life with „9-5” job, friends, health, wealth and bright future, I decided – Enough! I wanted to fulfill my dream of living abroud. Well we can say I used the last chance to join volunteering program with European Solidaridy Corps (ESC), because it is for people from 18 until 30 years old. Better late then never, right? So if you will come to visit the shelter and you will hear the sentence „I am sorry, I don´t speak Lithuanian.” it´s ESC volunteer like me.

2. Why did you choose to volunteer in Lese, and in Lithuania?

When considering where to go, my priority was put on what would I do rather than where I would do it. And this is how I ended up here Volunteering in Lese was starting at 1st of June, it was a long term program (12 months) and that was just perfect for me. What interests me first as a applicant was description of the shelter at ESC website. Secondly it was website of Lese (clarity of website, values, past events and their social media content). I sent the aplication and I am very happy that after online interview, Lese decided to give me a chance.

3. Do you have any memorable experiences about volunteering here?

There is definitely more than one. When we must say forever goodbye to Justas. When Mikas, Perla, Preslis or Ledi were adopted. When I finally finished weeding the playground Or when Vesta and Dinis helped me to get my bike. I´ve also experienced here the most beautiful snowy winter of my life. When there was half of the people on a shift a Ms. Marité, this little over 80 years young lady, came every morning and walked 3 or 4 dogs! When my friends from Czechia came to visit me, because „it´s only 10 hours drive”. Volunteering at Lese is full of memorable moments and thanks to them I am a richer person.

4. Did you learn something new here?

I learned how to exist around dogs and about their world a little bit. I learned how good shelter is organised And what our furry friends teached me, is how to be patient and being in the present moment.

5. What have you found as the biggest advantage and biggest disadvantage here in Lithuania?

Well I really miss homegrown fruit and vegetables, which is very common in Slovakia. I also miss mountains (but you have sea and beautiful Curonian Spit!). What I like is public transport density, cycle paths density, your support for Ukraine, sodai straw garden, the amount of greenery in your capital city or the story about lithuanian basketball team at 1992 summer olympics (yes, I have the T-shirt).

6. What is the most delicious Lithuanian food for you?

Lithuanian cuisine is kind of similar as Slovak cuisine. So I can definitely say that I like any type of stuffed dumplings. What suprised me, and brought to me some sence of home, is Šakotis. Strangely shaped cake, something like our Skalický trdelník, I was thinking. And indeed, they are both members of the family of European spitcakes.