Kartais taip nutinka, kad padovanojus gyvūną, jį išlydėjus į naujus namus, jo istorija nesibaigia. Taip nutiko mūsų meiliai Mamuku vadinamai katytei. Ji buvo padovanota prieš ketetą metų, gyveno puikiai, vis gaudavome nuotraukų, kaip ji karaliauja ant lovos, ar šeimininkei ant kelių. Jau tada, kai dovanojome ji buvo ne jaunutė, tuo metu jai buvo apie 6 metus. Tačiau žmonėms tai buvo nesvarbu, nes jos nuostabus būdas, ramus charakteris ir meilumas atpirko viską. Tačiau nutiko taip, kad šeimininkė nebegali jos laikyti. Priežastis manome išties rimta. Kol tai buvo tik alergija katei, stengėsi rasti išeiti, su katyte gyveno skirtinguose kambariuose ir stengėsi minimaliai kontaktuoti, bet alergija gyvūnui peraugo i astmą, ir kuomet šeimininkė turėjo gultis į ligoninę, suprato, kad ir kaip mylėtų katytę, tačiau kartu gyventi nebegali. Ieškojo jai prieglobsčio, klausinėjo draugų, kaimynų, pažįstamų, kas galėtų ją priglausti, kad katytė gyventų netoliese, tačiau visiems didelę baimę kėlė tai, jog katytė sena, juk jai jau 8 metai. Bet ar gi tai didelė bėda? Juk ji iš ties nuostabi, šilta, meili katė. Kuri džiugins dar ne vienerius metus. O pasiskaičius literatūroje, tai katės vidutiniškai gyvena net 23 metus. Tad gal kas norėtų priglausti Mamuką? Juk net ir jos amžiaus katytė, tikrai verta namų. Iš ties skubiai ieškome globos ar naujų šeimininkų, nes naują prieglobstį surasti turime tik savaitę.