Dažniausiai kirptaausės katės esti laukinės, prisitaikiusios gyventi lauke, be jokio kontakto su žmogumi. Tačiau yra ir išimčių (nors šioje vietoje išimtys pasitaiko ne taip jau ir retai). Taip nutinka, kai likimo nepagailėta naminė katytė, ko gero, išmetama iš namų. Vėliau susiranda sau ramią vietelę gyvenimui, o tada sterilizuojama ir nukerpama ausytė. Ši, labai meili bei žmonių ir namų trokštanti katytė- ko gero toks atvejis. Prie Antakalnio ligoninės rasta nemaža šeimyna- katė su keturiais praaugusiais kačiukais. Katė mums pasirodė įtartinai, todėl buvo paimta į karantiną prieglaudoje. Tačiau jau dabar nekyla ranka jos paleisti atgal. Gal dėl to, jog ji pati nuolatos ieško kontakto su žmogumi. Merginą, kuri rūpinosi šeima- nuolatos pasitikdavo. Pirmą kartą nuvykusius Lesės savanorius katytė taip pat pasitiko aboliučiai pasitikėdama ir glaustydamasi. Katytei gatvėje tikrai ne vieta- ji tiesiog per daug myli žmones, yra tikras mielumo, švelnumo ir gėrio įsikūnijimas. Ji rami, tyli, tvarkingai naudojasi kraiko dėžute ir jos narvelis visuomet švarus. Neprarandam vilties, kad atsiras jai kur nors šilta vietelė žmogui ant kelių ar ant sofos šalia.