Savo liūdnomis akimis nuleistais kampučiais ir spanieliams būdinga melancholija šis šunelis primena Liūdnojo vaizdo riterį, su vėjo malūnais – milžinais ir avių – priešų bandomis kovojusį ir kovą su realybe pralaimėjusį Don Kichotą. Donis dažnai užsisvajojęs, savose godose paskendęs, tačiau ir smalsiai aplinka besidomintis ir kilmingo kraujo turintis mūsų naujausiasis senjorų prieglaudėlės gyventojas.

Kadangi mūsų aukštuomenės atstovas pripažįsta ir taikiai bendrauja tik su kai kuriais šunimis, labai apsidžiaugėme, kad Oskaras pasirodė jam vertas draugystės ir sugyvenimo. Oskariuko senatvė sunki, jis jau labai sunkiai vaikščioja ir beveik nieko nemato, todėl dažnai tapdavo kitų šunų pastumdėliu, kol neliko nieko kito, tik, ieškant ramybės, apgyvendinti jį atskirai. O štai Donis jo visai neskriaudžia, gerbia jo senatvę ir gerumą. Mėgsta miegoti susisukęs į kamuoliuką tarsi katinas ir stebėti, ką veikia savanoriai. Porelė apgyvendinta vonios kambaryje, todėl ant vonios krašto padėjęs galvą Donis susidomėjęs stebi, kaip plaunami indeliai, šveičiami puodai ar valomos plytelės. Kažin, gal viską stengiasi išmokti ir ateity pasiūlys savo pagalbą? 🙂

Donis irgi atkeliavo iš „Nuaro“. Buvęs visiškai naminis šuo, spanielis, atiduotas į prieglaudą, ten gyveno ir šalo lauko voljeruose. Mes nusprendėm jam padovanoti šiltesnę ir patogesnę senatvę.