Kai pirmą kartą išvydau Kiprą narvelyje, jis stipriai glaudėsi prie grotų, bandydamas likti nepastebėtas. Didelės akys buvo pilnos baimės. Juk taip baisu išvysti link tavęs artėjantį žmogų, kai visą tavo trumpą gyvenimą žmogaus ranka tave stūmė tolyn, jokios užuojautos ar meilės.
Kipro istorija paprasta: jį rado mergina,kuri priglaudė laikinai. Atsilaisvinus narveliui Kipras pateko į prieglaudą. Tačiau katinėlio istorija prašviesėjo, kai savanorė jį pasiemė globoti namuose, tikėdamasi jį socializuoti. Ir štai Kipras nebe bailus, o tikras murkiantis ir žaidžiantis katinas. Jau kastruotas ir skiepytas.