Mažoji Leila, nors ji jau apie mėnesį mano globoje, kartu su broliukais, tačiau vis dar pati mažiausia iš jų visų. Iš tikro, kai ji atkeliavo, pirma į galvą atėjusi mintis buvo, ak, Leila, tu būtum tikrai neišgyvenusi gamtoje. Ir labai džiaugiausi prisidėjusi, bent šiek tiek, kad mažylė Leila, ūgtelėjusi ir išgražėjusi ieškotų namų. Tarp savo brolių ji pati paprasčiausia, neturi išskirtinio kailiuko, o paprastą lietuvišką rainumą, tačiau, tokios meilios katytė jau senai nesu turėjusi. Kad ji ateitų ir prisiglaustų, užtenka tik akių kontakto ir ji tai supranta kaip kvietimą. Jai kaip oro reikia žmogaus šalia.
Leila į namų globą atkeliavo kartu su broliais, sunku net pasakyti, kokia jos priešistorė. Tiesiog vieną saulėta, nors ir žvarboką spalio sekmadienio rytą, jie visi atsirado malkinėje. Jiems gimimo dieną davėme rugsėjo 1, lai tai būna įsimintina gimimo diena. Tad Leilaivos 2,5 mėn. Ji nukirminta ir paskiepyta. Todėl jau gali drąsiai dairytis naujų namų, kuriuose jis taptu pilnaverčiu šeimos nariu 🙂

Kačiukas namų globoje.