Reksas pas mus atkeliavo, kai jo ankstesni šeimininkai išsikraustė ir nusprendė, kad toks didelis šuo netinka gyvenimui bute. Reksas prisileidžia ne visus, tačiau kai susipažįsta su žmogumi ir juo pasitiki, tampa pačiu mieliausiu šunimi, kokį tik gali sutikti. Tai tarsi mažas vaikutis suaugusio šuns kūne. Išvestas pasivaikščioti, jis džiaugsmingai užšoka ant žmogaus (turbūt pats nesuprasdamas savo dydžio ir jėgos, bet tai vis tiek be galo miela ), prašo paglostymų ir laksto po pievas kaip vaikas, kuriam nerūpi niekas kitas, tik ta akimirka. Jam labai patinka ilgi pasivaikščiojimai su žmogumi, kuriam galėtų padovanoti bučinuką, o gal net paprašyti pakasyti nugarytę. Visą savo gyvenimą jis praleido kaip sarginis šuo, todėl su kitais šunimis nelabai sutaria – jam labiausiai tiktų namai, kur jis būtų vienintelis augintinis. Už jo rimtos išvaizdos slypi be galo mielas, žaismingas ir meilės trokštantis šuo. Jis nusipelnė mylinčių namų, kur galėtų saugiai praleisti likusius metus.