Runsio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai jo šeimininkė persikėlė į globos namus. 12 metų Runsis karaliavo namuose, o dabar, prieglaudoje, jis lyg nematomas. Mažai kas iš svečių prie jo sustoja, įsižiūri, pakalbina. Didžiulis, solidus rainis ir tiek – o šalia tiek gražesnių, jaunesnių katinų, jau nekalbant apie mažylius, kurie žmones traukia kaip magnetas… Runsis tūno savo namuke ir laukia, laukia, laukia. Kad vėl būtų kaip anksčiau: jis namuose – vienintelis gyvūnas, jam – dėmesys, pagarba, rūpestis. Jau paaiškėjo, kad kitų katinų apsuptis kelia Runsiui stresą. Dar ir reputacijai kenkia, kai jis nagais gina savo teises. O juk įmanomas toks likimo šypsnis – senjoras katinas tampa kokio nors vienišiaus kompiuterininko kompanjonu ir jie kartu leidžia dienas prie kompiuterio, o vakarus – prie židinio…