Trakinas

Rado namus

Prieglaudoje praleidau:
Metai: Mėnesiai: Dienos:
0 2 1
12561
Rūšis:
Katė
Miestas:
„Lesė“, Vilniaus skyrius
Vardas:
Trakinas
Lytis:
patinėlis
Veislė:
Mišrūnas
Dydis:
Kailio tipas:
vidutinio ilgumo plaukas
Spalva:
balta, juoda
Sterilizacija:
taip
Skiepai:
ne
Bruožai:
draugiškas, žaismingas
Aprašymas

„Aš – katinėlis Trakinas, dar vadinamas aikštelės katinu. Gyvenau namuose, turėjau mylinčius šeimininkus ir namus, tačiau kartą išėjau pasivaikščioti… ir pasiklydau. Nemokėjau gyventi lauke, tad man nesisekė gauti pakankamai maisto, buvau gan silpnas, bet gyvenau ir lauke, pavalgydavau vabzdžių, atsigerdavau vandenuko iš balų… Kol įvyko kažkas labai baisaus… Man viską skaudėjo, nebeturėjau jėgų atsistoti, tik gulėjau ir kniaukiau, kniaukiau, kniaukiau… Nežinau kiek laiko taip kniaukiau, kai jau nebesitikėjau išgyventi, pamačiau žmogų – viltis… Bet žmogus pastovėjo, pastovėjo ir nuėjo – tokių buvo ne vienas. Nebežinojau, ar verta stengtis prisikviesti pagalbos, jau laukiau, kada gi pagaliau kančia baigsis, nebeskyriau dienos nuo nakties… Vėl pamačiau žmogų, kažkaip nebesivyliau, kad man jis padės, juk tiek jų pro mane praėjo nesustodami padėti. Tačiau ši moteris įdėjo mane į dėžutę ir įkėlė į burzgiantį automobilį – normaliomis sąlygomis būčiau išsigandęs ir nepatenkintas, tuo labiau kad kažkodėl žinojau, kad automobilis reiškia kažką labai negero, bet nepasitenkinimui jau nebuvo vietos. Man laikytis padėjo tik viltis, kad pagaliau radau pagalbą… Automobilis stojo net keliose vietose, girdėjau, kad žmonės sako kažkokius nesuprantamus žodžius „veterinarija… nedirba…”, galiausiai sustojome prie namo, mane ten įnešė, davė vandenuko, tačiau neturėjau jėgų gerti, pajutau trumpą skausmą kojytėje ir po kelių minučių visas kitas skausmas nurimo… Jaučiausi bent truputėlį geriau. Vyras, kurio namuose buvom, trumpai mane apčiupinėjo ir pasakė, kad aiškių lūžių nėra, tačiau reiktų prašviesti… Norėjau pasakyti, kad vienos problemos jie nepastebi, bet apsiversti ant kito šono trūko jėgų, o žmonių kalbos nemoku… Išvažiavome iš to vyro namų ir sustojome naujoje vietoje. Supratau, kad čia kuriam laikui apsistosime… Mane pakėlė, kad galėtų įpilti vandenuko… Ir pastebėjo, pagaliau pastebėjo mano žaizdą, kurioje gyveno mano nekviesti svečiai – visa krūva kirmėlių… Ačiū Dievui mano gelbėtojai nepabūgo ir išvalė man žaizdą, o tada, pagaliau supratęs, kad tikrai esu saugus ir nebėra dėl nieko ypatingai nerimauti, užmigau… Kitą dieną, nors buvau vis dar silpnas, jau turėjau jėgų pats atsigerti, tačiau apie maistą dar negalėjau nė pagalvoti… Tuomet vėl išvažiavom, važiavome gan ilgai, mane nunešė į pastatą, kur buvo kitų gyvūnėlių ir gydytojai… Mane apžiūrėjo, minėjo kažką apie „lašelines…stacionarą…rentgeną”, taip pat minėjo, kad mano tas baisus įvykis, pakeitęs mano gyvenimą, buvo susidūrimas su mašina (keista, mašina mane šitaip sužalojo, bet mašina ir padėjo išsigelbėti…). Mane paliko mažame narvelyje pas daktarus. Pirmas dienas dar buvau silpnas, tačiau man vis bedė adatas ir lašino skysčius, po truputį atsigavau, pradėjau valgyti, vaikščioti… Tačiau supratau, kad kojytės manęs nelabai klauso – kažkodėl mano galinės kojytės šokčioja vietoj to, kad vaikščiotų kaip seniau… Keista. Bet tiesą pasakius tai man netrukdo. Šiuo metu jau visai pasveikau, nors, sako, kad kojytės taip keistai elgsis visada, bet aš jau apsipratau. Radau nuostabų globėją, kur apsuptas šilumos ir meilės laukiu naujų namų…”
Dabartinio globėjo laiškelis apie katuką: „Aš fantazija vardams nepasižymiu tai vadinu Katiniausku 🙂 Jaučiasi kacas pas man gerai. Gerai maitinasi, nupirkau vitaminų, tai atsigavo visas, kailis beveik visas nusišėrė, tai kailiukas darosi žvilgantis ir gražus. Greitu metu planuoju apsilankyti pas veterinarą, kad apžiūrėtų. Šiaip jaučiasi gerai, nežiūrint į tai, kad šlubius, bet kartais dūkstant tas šlubumas kažkur dingsta 🙂 Dar kiek bijo svetimų žmonių, bet su manim jaučiasi gerai, gali tupėt ant kelių visą amžinybę, kol glostai 🙂 Visi žaidimai kaip tyčia prasideda apie 5 ryto :), na bet aš jau kaip ir pradedu priprast. Žinoma, kai ponaitis Katiniauskas kartais turi kaprizų, kartais apsipykstam, bet čia profilaktiškai… Tai va, Trakinas-Katiniauskas jaučiasi gerai…. Laikysiu tol, kol nepastatys Jums prieglaudos. Na, o jei mes gražiai sutarsim, manau, kad ir pasiliksiu šitą šlubių :)”

Skelbimo ID: 12561
Skelbimas sukurtas: 2010-07-03
Paskutinis atnaujinimas: 2020-02-21
Peržiūrų skaičius:
Skelbimas išimtas: 2010-09-02