Šuo į mūsų šeimą atėjo persikrausčius iš nuomuojamo būsto į nuosavus namus. Atvykome į Lesę pavedžioti ir susipažinti su ten esančiais šuniukais. Su vyru planavome pasiimti kalyte, bet nespėjus to plano pasakyti nebegalėjome ištarti „ne” šuniukui, kuriam narve ant galvos lipo du broliai. Taip patinėlis Dotas po pirmo išėjimo į lauką pavergė mūsų širdis. Po pirmo susitikimo grįžom namo vieni ir dar ilgai negalėjom užmigti, jaučiausi lyg palikusi ten savo šunį. Sekančią dieną ištesėjom Dotui duotą pažadą ir parsivežėme jį į mylinčius namus. Dotas dar ilgai bijodavo nutolti nuo lauko durų ir vedžiojamas atgal tiesiog bėgte parbėgdavo (dabar jau atvirkščiai). Mūsų šaunuolis netrūko nei dvi savaites kai išmoko reikalus atlikti lauke. Žinoma, nauji namai buvo paženklinti smalsių mažo šuns dantukų. Po dviejų metų Dotas ne tik nebegriaužia durų kilimėlių, plintusų ir sienų, bet ir atskiria kur yra jo ir kūdikio žaislai. Beje savaisiais noriai dalinasi.