Kai pasiėmėme Leksi, įspėjo, kad neišlepinti. Tai šitas tikrai nepavyko, ji pas mus yra namų princesytė. Ji visur turi visada dalyvauti, į lovą vis įsiprašo, virtuvėj guli, kol kas nors maistą gamina. Nepaisant to, ji tikrai nėra sudėtingas šuo, kaip tik vis kalbam, kaip mum pasisekė tokio gero charakterio šuniuką rasti. Ji ramiai viena namie pabūna, gali pakankamai gražiai elgtis prie kitų žmonių ir šunų. Problemų namuose su ja neturime, tik kad yra nukandžiojusi užuolaidos kampą ir komodos rankeną, bet kam nepasitaiko 😅 Ai, ir turėjom kalėdinei eglutei staliuką pastatyti, nes Leksi kažkuo ta vargšė eglutė vis nusikalsdavo, visos apatinės šakos buvo nukramtytos.

Leksi šiaip labai protinga ir dega noru mokytis. Neseniai baigėm pradinukų kursą dresūros mokyklėlėje, pasirodėme geriausiai iš visos grupės. Dabar sąžiningai toliau mokomės savarankiškai.

Nors namuose paprastai būna rami, Leksi yra tikrai aktyvus šuo, tad mes dažnai su ja apsilankome miške, išsitempiame ją ilgesniems pasivaikščiojimams mieste, ji ir su kaimynystės šunimis karts nuo karto palakso, susitinkame ir su sese Mėta. Apskritai tai Leksi atneša labai daug laimės mums. Ji yra labai pozityvus šuo, beveik visada labai laiminga, viskuo džiaugiasi, ir tuo savo džiaugsmu kelia nuotaiką ir kitiems.

Na, aišku čia nėra svarbu, bet labai gražus šuo išaugo 😅 Kiekvieną kartą, kai išeiname į miestą su ja, ji gauna daugiau komplimentų nei aš esu gavusi per gyvenimą.